ligūstumas

ligūstùmas sm. (2) → ligūstas: 1. K Kas įpranta taip vis pasidavinėti savo nervams, tas ilgainiui gali įpulti į ligūstumą Pč. Tas vėl į savo ligūstumą atpuolė Kel1865,32. 2. Jaunasis lyrikas turi išsigydyti iš ligūstumo rš.